 |
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
 |
||
|
||
|
|
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
                 |
||
pradi |
|
 |
|
|
|
| Benediktas XVI padjo roi prie Marijos kolonos Romoje | |
(KAP) Gruodio 8 d. popieius Benediktas XVI, laikydamasis tradicijos, apsilank Romos Piazza di Spagnia ir prie Marijos kolonos padjo roi. Šventikai papuotoje aiktje popieiaus lauk tkstaniai romiei bei turist. Miesto vardu Benedikt pasveikino Romos meras. Marijos Nekaltojo Prasidjimo ikilmi dien popieius pra Marijos globoti Banyi bei pasaul ir meld jos utarimo, idant tautos gyvent taikoje bei santarvje. Dievo Motinai po kojomis jis padeds monijos baim ir vilt. Pirmkart kaip popieius lankydamasis prie Marijos kolonos Benediktas XVI primin, jog lygiai prie keturiasdeimt met, 1965 m. gruodio 8 d., baigsi Vatikano II Susirinkimas. Laikotarpiu po Susirinkimo, pasak popieiaus, Marija rod keli Banyios ganytojams, ypa popieiams, ir padjo Banyiai „teisingai suprasti ir itikimai gyvendinti Susirinkimo dokumentus“. Marijos statula ant vienos antikins kolonos buvo pastatyta popieiaujant Pijui IX (1848–1878) Marijos nekaltojo prasidjimo dogmos paskelbimo (1854) proga. Kiekvien met gruodio 8-j, liturgin Nekaltojo Prasidjimo ikilms dien, popieius Marijos statulos papdje padeda gli. „Banyios inios“ | |
vir